Socialiniai tinklai yra suvokiami kaip elektroninė erdvė, kurioje šiuolaikinėmis technologijų priemonėmis yra palengvinama galimybė visuomenei kurti bei dalintis bendromis idėjomis, informacija ir kita aktualia medžiaga.

Socialiniuose tinkluose skleidžiamos nesantaiką kurstančios nuomonės raiška gali būti įvairi. Tai nėra tik nuomonė, išreikšta raštu, sukuriant įrašą savo socialinio tinklo asmeninėje paskyroje. Tai taip pat gali būti komentarai, mygtuko „patinka“ ar kito jaustuko (angl. emoji, reaction) vietoje įprastinio mygtuko „patinka“ paspaudimas, vaizdo įrašai, nuotraukos ir kitokio pobūdžio raiška, kuria galima išreikšti neapykantos kalbą.

Atsižvelgiant į socialinių tinklų koncepciją galėtų kilti klausimas: ar galima baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie dalinasi (angl. share, retweet) neapykantos kalbos įrašu, ar spaudžia mygtuką „patinka“ (angl. like)?

Neapykantą kurstančios nuomonės socialiniame tinkle patalpinimo momentu kitų vartotojų šis įrašas gali būti dar nepasiekęs, tačiau, atsižvelgiant į elektroninėje erdvėje patalpintos informacijos išliekamumą ir sklaidą, šis įrašas kitus socialinio tinklo vartotojus pasiekia dėl socialiniame tinkle veikiančių algoritmų ar dėl to, kad kiti socialinio tinklo vartotojai platina šį įrašą.

Platinimas, ypač šiuolaikiniame technologijų amžiuje, yra suvokiamas ne tik fizine, bet yra galimas ir virtualia prasme. Platinimas internetinės erdvės kontekste turėtų būti suvokiamas kaip inkriminuojamo turinio persiuntimas, jo sklaidos didinamas, dėl kurio šis turinys tampa prieinamas vis platesnei auditorijai. Pagal socialinių tinklų veikimo mechanizmą, socialiniuose tinkluose tiek dalinantis neapykantos kalbos įrašu, tiek ant šio įrašo ar neapykantos komentaro spaudžiant mygtuką „patinka“ yra didinamas neapykantos kalbos pasiekiamumas.

Reikia pažymėti, jog socialinio tinklo vartotojui, kuris tik dalinasi kito asmens sukurtu neapykantos kalbos įrašu – baudžiamasis persekiojimas neturėtų būti pradedamas. Nors ši neapykantos kalba tampa pasiekiama platesnei vartotojų auditorijai, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog įrašu pasidalinęs asmuo sutinka su įraše išreikšta nuomone.

Analogiškai baudžiamasis persekiojimas neturėtų būti pradedamas prieš asmenis, kurie pasidalinę neapykantos kalbos įrašu, papildomai prideda savo komentarą, kuriuo išreiškia prieštaravimą pasidalintame įraše esančiam turiniui. Nors vėlgi yra didinama neapykantos kalbos sklaida, vis dėlto, viešai yra išreiškiamas nepritarimas jai.

Tuo atveju, kai asmuo, dalindamasis neapykantos kalbos įrašu, papildomai prideda dar ir savo komentarą, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai šiai neapykantos kalbai pritaria, vertinimas galėtų būti kiek kitoks. Pateikto pavyzdžio atveju, neapykantos kalbos skleidėjas susitapatina su pirminiu jos reiškėju ir kartu pats tampa neapykantos kalbos reiškėju, todėl toks pasidalinimas tampa savarankiška neapykantos kalbos išraiška už kurią asmuo galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Vertinant, ar galima baudžiamoji atsakomybė už paspaudimą ant įrašo ar komentaro „patinka“, reikėtų atsižvelgti į tai, jog neapykantos kalba kaip nusikalstama veika yra formali ir ji laikoma baigta nuo komentaro ar įrašo patalpinimo socialinėje erdvėje.

Mygtuko „patinka“ ar kito jaustuko vietoje įprastinio mygtuko „patinka“ paspaudimu mygtuko „paspaudėjas“ tarsi pritaria neapykantos kalbai, jog patalpinta nuomonė jam patinka.

Pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinis bendras susitarimas dviejų ar daugiau asmenų bendrai veikti. Socialinio tinklo vartotojui spaudžiant mygtuką „patinka“ ant nesantaiką kurstančios nuomonės, mažai tikėtina, jog tokie susitarimai egzistuoja, tai greičiau būna momentinė reakcija. Be to, pats pasiekiamumo didinimas šiuo veiksmu gali turėti ir kitokią reikšmę nei pritarimą neapykantos kalbai, o tam tikrais atvejais, mygtuko „patinka“ paspaudimas gali būti ir atsitiktinis (angl. misclick).

Vertinimas, jog šiuo paspaudimu socialinio tinklo vartotojas, tai yra „paspaudėjas“ toliau realizuoja neapykantos kalbos nusikalstamą veiką, didindamas neapykantos komentaro ar įrašo sklaidą, reikštų skirtingą neapykantos kalbos kaip nusikalstamos veikos vertinimą elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje. Visgi baudžiamoji atsakomybė nekyla klausytojui, kuris renginio metu į pranešėjo neapykantos kalbą sureaguoja plojimais, tai kodėl baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti asmeniui sureagavus tapačiai, tik elektroniniu būdu? Skirtingas tapačios veikos vertinimas elektroninėje ir neelektroninėje erdvėje reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Apibendrinant, pastebėtina, kad nors neapykantos kalbos pasiekiamumas yra didinamas ant įrašo spaudžiant mygtuką „patinka“ ar kitą jaustuką vietoje įprastinio mygtuko „patinka“, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę.