Fizinio asmens bankrotas: kodėl atsidūrus finansinėje duobėje (ne)sąžiningumas yra svarbus ir kaip jis atpažįstamas teismų praktikoje - Marger

2022 08 31

Laura Pugžlienė, advokatų kontoros „Marger“ teisininkė, advokato padėjėja

Asmens bankroto institutu yra siekiama padėti fiziniam asmeniui išlipti iš sunkios finansinės padėties bei padėti jam sugrįžti į gyvenimą, grąžinant asmens ekonominį pajėgumą. Lietuvoje fizinio asmens bankroto institutas taikomas nuo 2013 m. kovo 1 d., kuomet įsigaliojo jo veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Šis įstatymas sudaro sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, taip pat užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ suteikia „antrąjį šansą“, tačiau, kad šiuo procesu nebūtų piktnaudžiaujama, įstatymas numato saugiklius ir kreditorių interesų apsaugai. Įstatymo paskirtyje numatyta, kad jis taikomas bei „antrasis šansas“ suteikiamas tik sąžiningiems asmenims, todėl siekiančio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumas yra būtina sąlyga tiek nemokumo proceso pradėjimui, tiek ir viso šio proceso metu.

Fizinio asmens bankroto procesas pradedamas tik nemokiam asmeniui. Pagal FABĮ, asmuo pripažįstamas nemokiu esant šioms dviem sąlygoms: (1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA dydis nustatytas 730 Eur, todėl šiuo metu bankrutuoti galėtų tik asmenys, kurių pradelstos skolos viršija 18 250 Eur sumą; (2) turi būti konstatuotas nemokumo pagrįstumas, t. y. nustatytas asmens nebegalėjimas įvykdyti pradelstų kreditoriams įsipareigojimų, kai turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka skoloms grąžinti.

Nemokumo pripažinimui itin svarbios asmens pastangos

Konstatavus fizinio asmens nemokumą, toliau vertintina, ar neegzistuoja FABĮ įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsakoma iškelti. Viena jų — bankrutuoti siekiančio asmens nesąžiningumas. Taigi, siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, būtina nustatyti, ar asmuo tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Asmens sąžiningumas yra esminis ir kartu bene daugiausia diskusijų teismų praktikoje keliantis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, asmens sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Dėl pirmojo aspekto dėmesys kreipiamas į siekiančio bankrutuoti asmens teismui pateikiamą informaciją, jos išsamumą, teisingumą. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo privalo atskleisti visus duomenis apie savo turimą ir per trejus metus turėtą turtą, kreditorius, skolininkus, taip pat nurodyti visas gaunamas pajamas. Priešingu atveju, vėliau paaiškėjus neatskleistai (nuslėptai) informacijai, būtų pakankamas pagrindas tokio asmens elgesį vertinti kaip nesąžiningą.

Dėl antrojo aspekto nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, jo elgesį su savo finansais suponuoja išvadą, kad asmuo leido skoloms susidaryti sąmoningai (kryptingai), tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Nesąžiningais asmens veiksmais laikytini tokie tyčiniai veiksmai, kuomet asmuo, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, pavyzdžiui, skolų prisiėmimas neketinant jų vykdyti, sąmoningas skolų didinimas, kreditorių klaidinimas, turto perleidimas, pajamų nuslėpimas ir kitos panašios situacijos, kurios sąlygotų išvadą dėl asmens siekio išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.  

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, asmens nesąžiningumas pripažintinas tiek dėl pirmiau minėtų konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl neveikimo. Neveikimas suprantamas, kai sąmoningai nededamos pastangos atsiskaitymui su kreditoriais ir dar labiau siekiama bloginti savo finansinę padėtį. Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus.

Stengtis uždirbti – būtina

Asmens nesąžiningumas gali būti konstatuojamas, kai asmuo pagal savo amžių, sveikatos būklę, kvalifikaciją gali gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau to nesiekia. Pavyzdžiui, jei asmuo gavo itin mažas pajamas – nedarbo išmoką, mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, nors pagal savo patirtį ir kvalifikaciją galėjo gauti didesnes pajamas. Teismų praktikoje vienu iš nesąžiningumo kriterijų pripažįstama ir tai, jog asmuo nedėjo pakankamai pastangų turimų skolų kreditoriams sumokėjimui. Tokiu atveju svarbu konstatuoti, jog asmuo suvokia tokio savo neveikimo pasekmes ir sąmoningai siekia bloginti, o ne gerinti savo padėtį.

Bendrąja prasme, nesąžiningu laikytinas toks asmuo, kuris pats savo tiek sąmoningais veiksmais, tiek sąmoningu neveikimu apsunkino kreditorių padėtį, kas sąlygojo tokią asmens būklę kaip nemokumas. Bet kuriuo atveju nustatytas asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos asmens mokumui neturėję sandoriai ir / ar asmens elgesys, iš esmės neturėtų sutrukdyti nemokiam asmeniui bankrutuoti. Taip pat ir vien neatidus asmens elgesys ar asmens nemokumą lėmęs netinkamas vartojimo galimybių įvertinimas savaime nereiškia asmens nesąžiningumo.

Pirmiau nurodyti nesąžiningumą apibrėžiantys kriterijai teismų praktikoje buvo formuojami palaipsniui, vis daugiau dėmesio skiriant tam, kad bankroto procesu kaip įrankiu nurašyti kreditorių skolas nesinaudotų nesąžiningi asmenys.

Po LAT nutarties nesąžiningiems bankrutuoti dar sudėtingiau

Tai, kad bankrutuoti nesąžiningam fiziniam asmeniui tampa vis sudėtingiau, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Šios nutarties priėmimą sąlygojo tai, jog teismai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytą trejų metų laikotarpį aiškino kaip draudžiantį sąžiningumo aspektu vertinti asmens veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

Taigi, veiksmai nepatenkantys į trejų metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikotarpį, teismų nebuvo vertinami kaip sąlygojantys asmens nesąžiningumą. Tokiu atveju buvo susiduriama su atvejais, kuomet bankrutuoti siekė nesąžiningi asmenys, deklaruojamo nemokumo būseną susikūrę savo tyčiniais ar itin neapdairiais veiksmais, pavyzdžiui, bendroves prie bankroto privedę ir už tai atsakomybę prieš kreditorius turintys prisiimti jų vadovai, asmenys pateikę neteisingą (melagingą) informaciją kreditoriams apie finansinę būklę ir kt. Toks bankrutuoti siekiantis asmuo galėdavo pats „pareguliuoti“ ir sąžiningumo laikotarpį, nes teismai vertino tik trejų paskutinių metų asmens veiksmus (ne)sąžiningumo aspektu, nors akivaizdu, kad tokia situacija neatitiko fizinio asmens bankroto instituto paskirties ir siekiamų tikslų – atkurti būtent sąžiningo asmens mokumą.

Dėl pirmiau minėtos priežasties minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuota tokia teisės aiškinimo taisyklė, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai.

Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Ši kasacinio teismo suformuota taisyklė yra itin svarbi, kadangi asmens sąžiningumo vertinimas bei tokio vertinimo tinkamas užtikrinimas yra pagrindinis klausimas sprendžiant, ar kelti fizinio asmens bankroto bylą ir sudaryti sąlygas nusirašyti kreditorių skolas.

Proceso sėkmė priklauso nuo sąžiningumo

Nuo asmens sąžiningų veiksmų priklauso ir paties bankroto proceso sėkmė. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet bankrutuojantis asmuo bankroto procese elgiasi pasyviai – nededa pastangų, kad gautų didesnes pajamas, vengia atsiskaitymo su kreditoriais, nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi, neteikia duomenų apie pinigines lėšas (grynuosius pinigus). Taip pat pasitaiko ir tokių aktyvių bankrutuojančio asmens veiksmų, kuomet siekiama vilkinti tam tikrų klausimų nagrinėjimą, pavyzdžiui, kreditorinių reikalavimų tvirtinimą, mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, be to, inicijuojami nepagrįsti teisminiai ginčai, kas taip pat nedera su sąžiningu bankroto procesu.

Vienas pagrindinių dokumentų fizinio asmens bankroto procese – mokumo atkūrimo planas yra, nes jame nurodomos priemonės, kurias fizinis asmuo vykdys, kad maksimaliai sumažintų susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Tokiu atveju mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, kartu ir fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas vėlgi priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Fizinis asmuo ir šiame bankroto proceso etape privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam įstatymu suteiktomis teisėmis ir sąžiningai vykdyti nustatytas pareigas.

Asmuo, vykdydamas mokumo atkūrimo planą, turi dėti maksimalias pastangas, kad kuo daugiau kreditorinių reikalavimų būtų patenkinta, t. y. sugrąžinta kreditoriams kiek įmanoma didesnė skolų suma. Priešingų nei nurodytų veiksmų atlikimas – paaiškėjimas apie neteisingos informacijos apie turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir kt. pateikimą, dėl kurių mokumo atkūrimo plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos – sąlygotų bankrutuojančio asmens veiksmus pripažinti nesąžiningais, o tai būtų pagrindas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimui.

Apibendrinant darytina išvada, kad piktnaudžiavimą fizinio asmens bankroto institutu riboja sąžiningumo vertinimas, nes tik sąžiningai bankrutuojantis asmuo iš bankroto proceso gali tikėtis ne skolų nurašymo, o galimybės atkurti savo mokumą kartu užtikrinant maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Fizinio asmens sąžiningumas yra svarbi sąlyga tiek bankroto bylos iškėlimui, tiek mokumo atkūrimo plano vykdymui, tiek proceso pabaigai. „Antrasis šansas“ suteikiamas tik sąžiningam asmeniui, juo labiau kad neteisėti veiksmai negali sukelti teisėtų lūkesčių, kad skolos grąžinti ar žalos atlyginti nebereikės. Be to, gyvenime reikėtų vadovautis išmintimi, jog reikia elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.

Taip pat skaitykite

Sėkmės istorija: apginti tėvo interesai byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti gyventi į užsienį
Skaityti
Socialiniai tinklai: ar neapykantos kalbos skleidėjui gali kilti baudžiamoji atsakomybė
Skaityti
Sėkmės istorija: svarbi kliento pergalė apeliacinės instancijos teisme
Skaityti
Nelegalūs migrantai: su kokiomis teisinėmis problemomis susiduria mūsų valstybė ir kaip jas spręsti
Skaityti
Elektriniai paspirtukai: ar naujas reglamentavimas paskatins saugesnį važiavimą
Skaityti
Visos naujienos

Susisiekite su mumis

    Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų slapukų politika.