Bankroto byla – ne vienintelė išeitis sprendžiant juridinio asmens nemokumo klausimus - Marger

2022 03 30

Juridiniams asmenims dėl pačių įvairiausių priežasčių tenka susidurti su finansiniais sunkumais ir nemokumo problemomis. Teisės aktai numato kelias galimybes spręsti nemokumo klausimus. Tarp juridinio asmens ir kreditorių gali būti sudaromi susitarimai dėl finansinės pagalbos šiems sunkumams įveikti. Neretais atvejais vykdomas juridinio asmens restruktūrizavimas, inicijuojamas bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka ar bankroto bylos iškėlimas teisme.

Vis dėlto praktikoje juridinių asmenų, susidūrusių su finansiniais sunkumais, vadovai renkasi radikaliausią būdą nemokumo problemoms spręsti – kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. nemokumo procesų apžvalgos duomenimis, aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai praėjusiais metais buvo būtent įmonių vadovai (33 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (27,6 proc.), kiti įmonės kreditoriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (po 15,1 proc.)[1].

Toks įmonių vadovų elgesys yra suprantamas, kadangi teisės aktai jiems numato pareigas, kurių privaloma laikytis. Už netinkamą šių pareigų vykdymą ir dėl to bendrovei kilusių neigiamų pasekmių, bendrovės vadovui gali kilti ir pareiga atlyginti bendrovei ir (ar) jos kreditoriams patirtą žalą. Todėl juridinio asmens vadovai nedelsia spręsti nemokumo problemų.

Tačiau svarbu žinoti, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos numato alternatyvų juridinių asmenų finansinių problemų sprendimo būdą – restruktūrizavimą, kuris suteikia juridiniams asmenims galimybę išsaugoti verslą bei darbo vietas darbuotojams. Deja, praktikoje šis finansinių problemų sprendimo būdas nėra populiarus. Per 2021 m. buvo pradėti tik 9 restruktūrizavimo procesai, kai tuo tarpu per tą patį laikotarpį pradėtų bankroto procesų skaičius yra ženkliai didesnis – net 808.

Įstatymo 5 str. 1 punkte ir 6 str. 2 dalyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nemokumo proceso sąvoka apima tiek juridinio asmens bankroto, tiek restruktūrizavimo procesą. Tačiau nemokumo problemos sprendimo pasekmės skirtingos: vienu atveju – bankrotas, kitu atveju – restruktūrizavimas.

Bankroto atveju nemokus juridinis asmuo pašalinamas iš rinkos. Tuo tarpu sėkmingai restruktūrizavimo planą įgyvendinęs juridinis asmuo išvengia bankroto, atkuria įmonės ilgalaikį mokumą ir, atsiskaitęs su kreditoriais, gali funkcionuoti kaip verslo subjektas, tęsti įprastą veiklą, uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos. Pažymėtina, kad  restruktūrizavimo procesas be tokių privalumų kaip sustabdytas netesybų ir palūkanų skaičiavimas bei sustabdytas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat yra naudingas ir kreditoriams. Jie įgyja galimybę patenkinti žymiai didesnę dalį reikalavimų nei bankroto atveju, o kartais – ir visiškai.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvą (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva), 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojo ir atitinkami Įstatymo pakeitimai. Vienas iš šios Direktyvos tikslų – sudaryti galimybę finansinių sunkumų patiriančioms gyvybingoms įmonėms ir verslininkams pasinaudoti veiksmingomis nacionalinėmis prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, kurios leistų tęsti veiklą. Tokiu būdu sąžiningi nemokūs ar per daug įsiskolinę verslininkai galėtų pasinaudoti visišku skolų panaikinimu praėjus pagrįstam laikotarpiui, kuris suteiktų jiems antrą galimybę, ir būtų padidintas restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumas.

Taigi, Įstatymo tikslas yra skatinti restruktūrizavimą, o juridinio asmens bankrotas yra išimtinė priemonė. Siekiant šių tikslų, Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta galimybė teismui patvirtinti restruktūrizavimo planą, neatsižvelgiant į juridinių asmens dalyvių arba šio plano paveikiamų kreditorių grupių nepritarimą, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms (1111 str.1, 2 dalys).

Skatinant restruktūrizavimo procesą, Įstatyme (1021 str. 1 dalis) taip pat įtvirtintas draudimas kreditoriams iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą iki įsiteisėjimo dienos nutraukti esmines sutartis. Tai – juridinio asmens ir kito subjekto sudarytos sutartys, kurios būtinos juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurias nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Be to, draudžiama nutraukti kitas sutartis ar keisti jų sąlygas juridinio asmens nenaudai vien dėl to, kad teismas priėmė nutartį priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba, kad jam iškelta restruktūrizavimo byla.

Restruktūrizavimo skatinimo tikslais Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtinta papildoma apsauga sandorių, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, išsaugojimui. Taip pat, kreditoriams, kurie restruktūrizavimo proceso metu tokį finansavimą suteikė, taikoma apsauga nuo atsakomybės, jeigu toks finansavimas sukelia neigiamas pasekmes visų kreditorių interesams (Įstatymo 1022 str. 1-3 dalys).

Taigi, juridiniam asmeniui susidūrus su finansiniais sunkumais, vertėtų kuo ankščiau pradėti dialogą su kreditoriais ir apsvarstyti restruktūrizavimo galimybę bei siekti juridinį asmenį atgaivinti. Juolab, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtinta juridinio asmens vadovo  pareiga, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie tokią tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, taip pat vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).


[1] https://avnt.lrv.lt/uploads/avnt/documents/files/2022-02-02_Nemokumo%20APZVALGA_2021%20m.pdf

Taip pat skaitykite

Formaliam įstatymų leidėjo požiūriui – ne laikas
Skaityti
Sėkmės mokestis advokatui: kada jį rinktis, o kada – geriau išvengti
Skaityti
Rangovo atsakomybė garantiniu laikotarpiu
Skaityti
Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Sutartinė ar deliktinė?
Skaityti
Viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas Lietuvoje
Skaityti
Visos naujienos

Susisiekite su mumis

    Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų slapukų politika.