Teisė būti pamirštam – kaip ja pasinaudoti?

2020 06 17
Martynas Žilinskas

Į interneto erdvę keliame daug viešai prieinamos informacijos apie save, kartais mūsų asmens duomenimis, veikdami neatsakingai, pasidalija kiti. Marger partneris, advokatas Martynas Žilinskas pataria, ką daryti norint pašalinti asmens duomenis iš viešumos.

Europos Sąjungoje taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio 17 straipsnyje įtvirtinta „teisė būti pamirštam“. Ši teisė buvo suformuota Europos Sąjungos teisingumo teismo 2014 m. sprendime C-131/12, taip pat papildomai aiškinama Europos Sąjungos teisingumo teismo 2019 m. sprendime C-136/17.

„Teisė būti pamirštam“ suteikia galimybę asmenims prašyti duomenų valdytojų pašalinti asmens duomenis. Ištrinti duomenis galima prašyti visų duomenų valdytojų, tačiau aktualiausi iš jų yra internetinės paieškos sistemos, nes jomis naudojantis itin paprasta rasti informaciją apie asmenį. Norint pašalinti savo asmens duomenis iš paieškos rezultatų, reikia užpildyti specialią paieškos sistemos operatoriaus (pvz. „Google“) formą, kurioje turi būti pateikti argumentai, kodėl prašymas atitinka „teisės būti pamirštam“ duomenų pašalinimo kriterijus.

Duomenų valdytojo „Google“ pateiktais statistiniais duomenimis, tik 38% prašymų dėl „teisės būti pamirštam“ yra tenkinami, taigi siekiant sėkmingai įgyvendinti šią teisę, būtina pateikti tinkamai motyvuotą prašymą.

Pagrindai, kuriems esant teisė būti pamirštam gali būti įgyvendinama:

  • duomenys yra pasenę, nebeaktualūs;
  • duomenys yra faktiškai netikslūs, o pateikiami kaip patikimi faktai;
  • duomenys neatnaujinti, informacija nebetiksli;
  • duomenys nebereikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi;
  • duomenų subjektas atšaukia sutikimą tvarkyti jo duomenis;
  • duomenis, pateiktus būnant nepilnamečiu, galima reikalauti bet kada ištrinti.

Kiekvienu atveju yra vertinama pusiausvyra tarp visuomenės teisės į informaciją ir asmens teisės į privatumą. Pusiausvyra nustatoma įvertinant šiuos kriterijus:

  • ar asmuo yra viešas ir kokią įtaką jo veikla turi viešam gyvenimui;
  • ar informacija susijusi su asmens profesiniu gyvenimu;
  • ar informacija apie nesunkų nusikaltimą ar administracinį pažeidimą, nuo kurio padarymo praėjo daug laiko, o asmuo nedalyvauja viešame gyvenime;

Pagrindai, kuriems esant teisė būti pamirštam negali būti įgyvendinama:

  • informacija paskelbta vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;
  • informacija yra kaupiama visuomenės sveikatos arba mokslinių tyrimų tikslais, jeigu dėl teisės būti pamirštam tai gali tapti neįmanoma arba ji gali labai sukliudyti pasiekti to tvarkymo tikslus;
  • siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus;

Tačiau, nepaisant garantijos, kad paieškos sistemos valdytojas pašalins paieškos rezultatus, teisė būti pamirštam nėra absoliuti, nes net ir esant sąlygoms, sudarančioms pagrindą prašyti ištrinti asmens duomenis, tai negali garantuoti viešai paskelbtų duomenų panaikinimo visa apimtimi (duomenys gali būti pasiekiami už Europos Sąjungos ribų ar turint tiesioginę nuorodą į tinklapį su asmens duomenimis).

Taip pat skaitykite

Nesąžininga konkurencija viešuosiuose pirkimuose
Skaityti toliau
Darbuotojo atleidimas darbdavio valia - ką turi žinoti darbdaviai?
Skaityti toliau
Pirmasis JANĮ galiojimo pusmetis  – kaip naujasis įstatymas taikomas praktikoje?
Skaityti toliau
Vadovai neturėtų pamiršti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
Skaityti toliau
Pergalė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme
Skaityti toliau
Visos naujienos

Susisiekite su mumis